Yra vaikystė -
Tai lepūs daigai,
Kurie prasikala
Iš juodos žemės;
Yra ir akmenys -
Šalti lyg pamatai,
Jei neturi to namo...
Jame turėtų būti
Jaukus židinys,
Ugnis, nuolat kūrenama,
Šalia mama ir tėtis,
Brolis ir sesuo,
Dar visa tavo giminė -
Nuo mažo iki seno.
Turėsi savo šeimą,
Bet neramins sapnai,
Ateis ir šauks
Prie gimto namo.
Oi, atmintis gyvena
Daug ilgiau, ilgai,
Negu to nepajutęs,
Dažnas mano.
Paskendo ilgesys giliai,-
Ateik į sapną mano.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą