Pirmieji požymiai

Jau daug mačiau

Lapų - rausvų, rusvų,-

Panašūs jie į auksą;

Taip saulė dažo rudenį,

Kad būtų jis gražus -

Lapus po vieną karpo.

Tikrai dabar žinau,

Kad pasiilgstama tik to,

Ko jau netekome ne kartą -

Saulutės šypsenos

Ir mylimojo rankų šilumos,-

Be jų gyvenimas apkarsta.

Palieka rūdys ant vandens

Ir spalvina tą rudenį,

Be mūsų valios spalvina,

Paskui netrunka ir žiema

Ir plaukus balina,

Oi, balina...