Šį vakarą sugriausiu
Iliuzijų - smėlio pilis;
Girdi, kaip mano žodis kala -
Tai ir gyvenimo vinis,-
Tas pats į širdį ,
Plakančią ir spurdančią,-
Tarsi taikos balandis,-
Tas pats - netgi į karstą.
Pasaulis – visko tvarinys,-
Čia gėris, blogis vaikšto,
Net tais pačiais keliais
Ir bado taip kitiems akis,
Kad to nesugebėtų šaltis.
Pavydas gelia – pūlinys,
Jį ir bedu su vinimi,
Ištraukusi net iš lentos,
Kraujuojantį, dar karštą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą