Dažnai dėkojame likimui,
Kad mūsų vaikai augtų
Ir būtų vis panašūs
Į mūsų tėvus ir mane,
Dažniausiai – į tave,
Bet ir nematome klaidų,
Kurias jie pasisavins,
Kai bus suaugę su ta pačia
Gyvenimo vaga.
Gerai, kad ten nėra klastos,
Nėra kokios apgaulės,
Kad gyveni laisva savo valia.
Yra gyvenimas - kaip rėtis,
Kuris viską išsijoja,
Ką įpili po saują
Ir byra gelsvas grūdas
Į juodas dirvas.
O kas tą gėrio grūdą
Dar užkas?
Ir kas nupūs šiukšles?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą