Rugpjūčio 10 gimusius,
prašom atsistot!
Šią naktį buvo taip gražu,-
Juk Liūtas nešėsi Mergelę;
Juos apšvietę mėnulis,
Dylantis pusiau,
Aplinkui debesys sustoję
Sostą jiems padarė,
Žvaigždynai degė,
Švietė mūsų visų kelią,
Kad nebegrįžtume atgal.
Aukštyn aukštyn į dangų
Per kiekvieną valandą,
Akimirksnį – sekundę
Laikas svajones skaičiavo
Ir sudėliojo tarsi puokštėje
Lauko gėles,
O muzikantas žiogas
Tebegrojo rečitalį,-
Jo smuikas - po ranka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą