Prisimenu,
Kai būdavo sunku,
Mama parimdavo
Ant abiejų rankų,
Paslėpdavo akis,
Kad niekas nematytų
Karštų ašarų,
Kurių srovė
Išbalino ir plaukus,
O druska pečius...
Ant kelių ritosi
Ilgai ilgai
Ir vis po lašą,-
Galėjo išsilieti upeliu
Ir taip nubėgti su visai...
Bet ne, po vieną
Lašą laša
Tie metai kaip gumbai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą