Už laisvę žuvusius
Jau laidoja Lietuva -
Visa tauta, jos žmonės,-
Kaip medžio nukirsta šaka
Pasvyra aukos nuo dejonių.
Prisimenu, verkiau ir aš,
Lydėjau ir karstus,
Nors buvo nepažįstami,
Bet jie – mano svajonė,
Kad vėl gyvensime geriau,
Turėsime ir laisvą žodį.
Dabar aš nieko nebijau,-
Visus savo medžius užauginau,
O šakos vis kerojasi...
Neduok tu Dieve, vėl audros,
Kad nepalūžtų ateitimi
Tikėti žmonės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą