Skiriu Panevėžio dramos teatrui
Teatras – arena,
Kur tebevyksta
Mūsų gyvenimo
Minčių kova;
Dažnai metai praeina,
Vėl tarsi sugrįžta
Vis neapčiuopiama
Istorijos tėkme.
O scenoje – herojai
Su jiems paskirta
Amžinąją emblema -
Kalbėti ir kalbėti
Tik apie rytojų,
Kad auštų vis gražesnė
Rytojaus diena.
Kiekvieno aktoriaus
Pati nedėkingiausia rolė,
Kai mato tiktai plojimus,
O pats gyvenimas
Tarsi kulniuoja
Ir žeria skolos skatikus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą