(Nesakysiu:“Namo, namo“...)
Ai, svečias troboje,
Kol duona nekepta,
Kas trečia dieną
Ji ant stalo
Jau šviežia garuoja,
Dar šilumos pilna,
O ranką spaudžia
Tik ankstyvas ir rytojui...
Seniau ir po savaitę
Ji išbūdavo neatkepta,
Todėl ir svečias
Čia ilgokai apsistodavo...
Kol alų raugė,
Jį atstodavo sula
Su avižos kvapu
Ir pluta duonos, raugu...
Iš čia kvepėjo dūmas,
Naujas svetingumo
Grūdas augo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą