Primityvu užsidaryti,
Langus uždangstyti,-
Pasaulis toks gražus;
Taip noriu skristi -
Pasiėmiau tik plunksną,
Pasidariau sparnus...
Gyvenimas toks trumpas,
Kad gaila net sekundės,
Jei nematau miškų,
O ką kalbėti apie kalnus,-
Nuo jų jau netoli dangus.
Kam tau erelis plačiasparnis?
Paimk mane už rankos
Ir nuvesiu per laukus,
O atsiklaupę atsigersime
Tyro kaip krištolo vandens,
Kur teka iš kalnų.
Man žemė davė tokią galią,
Kad dalinuosi ir su tavimi,
Didžiausią lobį - žodį,
Kurį tau skiriu:
-Oi, mano žeme ir dangau,
Kaip aš tave myliu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą