Kiekvieno žmogaus akyse -
Mažytė saulė,
Kas slepia ją po kauke,
Juodais akiniais,
Jau ir pastato sieną,
Kurią norėtų
Kažkada nugriauti,
Bet trukdo juodi akiniai.
Visi juk gimstame be kaukių,
Su laimės marškinėliais,
Motinos gamtos siūtais,
Paskui kažkas atskyrė
Žmogų nuo žmogaus -
Gal kastos, turtai
Ir jau vis žiūri,
Ką tikro, konkretaus gavai.
Kas žmoguje brangiausia,-
Būna nematoma dažnai,
Bet ne po kauke
Ir tais beprotiškais,
Vis juodais akiniais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą