Kas vakarą ir rytą
Pažiūriu į saulę -
Tada ji taip žemai,-
Lyg plauktų dangumi
Kaip melsvu vandenynu,
O debesys kažkur aukštai...
Vis medžiai šakomis
Ją laiko apkabinę,
Jų strazdanoti dar pavasarį
Balti veidai;
Dabar jau įdegis auksinis,-
Kaip mano rankose
Geltoni gintarai.
Oi, delnu prisidengusi
Matau gerai...
Ji per paparčius
Kelią skinasi,
Ilgi plaukai užsikabina
Ir spindi čia
Voratinklių šilkai...
Tokią tu, vasara,
Mane matai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą