Oi, žemė, žemė,-
Viskas jai pritinka
Ir viskas auga pamažu -
Žmogus ar paukštis,
Žolė ar net akmuo...
Nesikelia tik medis,
Nukirstas jau iš šaknų.
Nenoriu būti kuo kitu,-
Didžiausias džiaugsmas -
Augti žmogumi.
Nuo mažo iki seno -
Mokytis gyventi,
Ką vis žemė duoda
Ir jai vėl atiduoti,
Ką sieloje turiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą