Ji niekada neatsilieka,
Jos pėdas jaučiame lizde -
Tai mūsų žemės balsas
Gandrų klegenime,
Kregždučių dangaus skrydyje,-
Jie žvelgia iš aukščiau,
Nei mes.
Visų lizdai vis pakelti,-
Gyvename ant žemės,
O mintys skrydyje,
Kad vis gražesnė būtų žemė
Visiems žemės gyventojams
Ir mūsų draugams,
Užtektų vietos
Jų vaikams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą