Pasėmiau saują gryno oro,
Pripyliau dar į jį tylos,
Prisiliečiau prie žemės
Ir vakaro laidos rausvos...
Ir viską jau vienu mauku išgėriau -
Tokia jėga štai pasijuto viduriuos,
Kad jau per sprindį pasikėliau,-
Arčiau kažkiek prie saulės
atramos...
Gyvybė vis dar kunkuliuoja,
Jeigu ne žemėje,
Tai ten, ant kalno,
Paskutiniuose mėnulio žiburiuos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą