Vėjas nulaužė vakar
Mano kiemo,
Prie namo liepos šaką,
Išsigandau...
Galėjo stogą
Visą dar nunešti,-
Kaip būdavo seniau.
Jis naujas,
Bet jau žilas,-
Aš dažo nežinau;
Tokia valia kūrėjo,-
Juk buvo ir kitaip.
Vienintelė viltis -
Namus turėti,-
Net nesvarbu,
Kad kartais sūkuriai
Kaip menką šapą mėto
Vis atlapas duris.
Oi, mano biografija,
Kurios neturi niekas,-
Tai mano kiemo vidurys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą