Kažkur jau be manęs
Kregždutės skraido,
Nors auginau, žiūrėjau,
Kaip lesina vaikus,
Kaip apvaliai pilka
Buvo mano palangė -
Nenuvalau net ir dabar,
Gal vis dar gaila,
Kartais į lizdą
Vis nakčiai atskrenda,
Bet nedėkoja, kaip kiti...
Dangaus mėlynėje jų pilna,
Bet atskiriu savas,
Kurios ir savo lizdo
Niekada jau nepamiršta...
Oi, ta žmogaus išaukštinta
Visų didybė griauna
Senus lizdus -
Ir ne bet ką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą