Ką sukuria žmogus
Ir jau kitam parodo,
Tai nebe jo tas kūrinys,-
Jis save atiduoda,
Kaip savo patirtį,
Savo paveikslą -
Sielą ir akis.
Žemė dosni,-
Iš savo aruodų
Vis pažeria visiems...
Ką surenka kūrėjas,
Vėl į žemę juodą
Užkas ir tik tada tylės.
Oi, saulė spinduliu parodo,
Iš kur atėjo šiluma;
Ranką, prašau, ištiesk
Ir tegu byra iš dangaus
Ir tavo žodis,-
Per jį ateina meilė
Iš tyros širdies,
Su džiaugsmo ašara
Iš juodos žemės,
Jos vienintelės akies.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą