Šiandien tylu,
Tik vėjas kalba:
-Aš nieko nežadu,
Bet tu tikėk,-
Apkeliavau visą pasaulį
Ir jau ne vieną syk.
Ko negaliu -
Būti vien tavo,
Aš – senas lapkritys,
Turiu dar ir sermėgą baltą,
Ilgas naktis.
Bet visada tave prikelsiu,
Neleisiu tau užmigt.
Ateisiu aš prie tavo lango
Ir skrebensiu,
Kad vėl prabustų rytas
Drauge su manimi...
Aš negaliu būt nuotaka,-
Vainikas baltas
Jau nuplaukė
Per Joninių vilnis.
Tik patikėk,
Tave prikelsiu
Iš nerimo nakties.
Juk tau nereikia aukso -
Užtenka, tau užtenka,
Kad vis šiurentų
Tik mano, vėjo,
Drungnas bučinys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą