Būna pošventinių dienų,
Po kurių, sako, galvą spengia,-
Tokių bėdų aš neturiu,
Nes paprastai,
Antros jau nekeliu.
Linksma be to labai,
Kada draugai šalia,
Savas žmogus su gėlėmis,
Dar vienas bučinys
Ir spindi stalas net be žvakių -
Tokios mano šventės.
Sakai, rašyk apie save,
O kas belieka?
Kiti turi kitus...
Malda tik vakarais,
O rytais - juokas.
Ačiū Andželikai Z. už pagražintą foto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą