Pašoksime dar mūsų
Šokį – maratoną...
Prisimeni Naujuosius?
Jauni iškrito,
Mūsų liko tas salonas
Ir muzikos garsai...
Vedei už rankos,
Bėgom susikibę,
Vėlei tolome,-
Spindėjo akys,
Bet nuovargio nejuto kojos,
Dar net į ritmą dainavai.
Taip niekada nebuvau šokusi,
Todėl mane ir pamilai.
Atsikvėpiau giliai,
Kai pirmą kartą
Mane bučiavai...
Po to jau maratonas
Būdavo dažnai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą