Septyni broliai nemiegojo -
Kasdien po ašarą lietaus,
Po vieną lašą tartum atrajojo,
O debesų daugiau, daugiau...
Sušlapusi žolė po kojomis,
Prilimpa žalias lapas,
Degina jį mano basos kojos
Ir paruduoja, greitai bus ruduo.
Žiemos nelaukia niekas,
Bet ji - nuskaidrintas medus;
Ir ant asfalto žymės pasilieka
Mano baltų pėdų...
Oi, kiek sniego lašų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą