Pasislėpiau po dangumi,
Prie jo ir debesėliai,
Saulė karšta su manimi,-
Lyg pirmos meilės godos,
Čia pat jis – mėnuo.
Žvaigždžių daugiau,
Negu tada maniau,
Kai pirmą kartą bučiavau,
Po to gailėjausi;
Jis buvo dar ne paskutinis -
Geras, šiltas vėjas.
Prisiglaudžiau vėl po medžiu,-
Iš ąžuolo – vainikas,
Naujas pakylėjimas,
Bet niekada taip ryškiai
Nemačiau dar atviro dangaus -
Tai Tavo akių mėlis.
Deja, tavęs aš nemylėjau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą