skip to main |
skip to sidebar
Meilė po penkiasdešimties
Vėlyva meilė,-
Kaip rudens lietus,
Taip pat miela,
Vienodai prausia,
Tiktai nelieka
Tos jaunystės paslapties
Ir jos aistra bevaisė...
Jaunystės meilė -
Tai liepsna, ugnis,
Kurią sudegina
Laikas kaip žvakę...
Palieka balti pelenai;
Tik pažiūrėk,-
Jie ant galvos -
Mano ir tavo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą