Vėjuota vasara,-
Mažai tylos ir susiklausymo -
Čia papučia vakaris,
Vėl atsigręžia pietys,
Kada į rytus nusitaiko,
Ilgiau ir debesis išlaiko
Tas kalno kauburys...
O šiaurės vėjas
Viską draiko: ir debesis,
Aukštus medžius,
Kol pamažėle susilaiko
Prie mano durų ir langų.
Tada ir išeinu
Į šį pasaulį gražų,
Kada šiokiadienis -
Tai šventė prie namų,
Burkuoja du balandžiai...
Oi, kad tai būtume abu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą