Mano namai -
Mano tvirtovė,-
Man čia ramu,
O ką tu pastebėjai,
Tokia ši smulkmena -
Ji vaikiškai paika,
Neverta žodžio,
Kurį tu girdėjai.
Užaugau molinėje troboje,
Asla to paties molio,
Nes karas griaudėjo
Dar neseniai,
Kai tėtė dengė stogą.
Iš nendrių buvo,-
Taip buvo gerai,
Kad savo būstą jau turėjome.
Anksčiau užaugome
Net septyni savi,
Penki našlaičiai glaudėsi
Prie mano tėtės.
O žibalinė lempa geso,
Kai uždainuodavo visi,-
Nuo kumetyno dainos
Iki pokario sudėtos...
Dabar aš turtingiausia -
Visi gi atgulė kalnelyje
Jau amžinai ilsėtis.
Aš dar dainuoju,
O tu klausaisi šių dainų,-
Lyg bitė medų
Į akelę dėtų...
Oi, kad tiktai sielos
Kartais neskaudėtų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą