Sustoju prie upelio -
Veidą nusiprausiu,
Tolyn prie kryžkelės einu.
Kurį man kelią pasirinkus,
Nebežinau, sakyk,
Gal vesi tu,
Buvai praėjęs daug tokių?..
Pasiimu dangaus žydrynės rėtį,
Visas ertmes užklijavau
Baltu debesėliu,
Dabar įpilsiu lietų
Ir gersiu, gersiu...
Bus abiems skanu.
Toli jau matosi
Mažytė koplytėlė,
Išlikusi dar iš senų laikų,
Čia atsisėsiu pailsėti
Ant laiptų numintų.
Savo dainas ir skausmą
Čia padėsiu, žinau,
Klausaisi tu...
Tegu dar kryžiui
Neužtenka vietos.
Oi, pailsau nuo šių
Gyvenimo raudų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą