Dainuoja ir šį vakarą
Iš tolimų šalių draugai;
Aš nematau jų rankų
Ir nė vieno žvilgsnio,
Bet ašara iškrenta,
Kai girdisi daina,
Jos amžinas akordas,-
Kaip vandenynas plaukiantis...
Čia pat uola stati -
Pribėga, atsišaukia aidas...
Nėra kitos tokios kalbos,
Kurią suprastume visi,
Nors ir nė vieno žodžio,
Tekste nesuprantame.
Dainuokime sava kalba
Ir būsime kiekvienas
Mylimas ir suprasti,
Paduos kiekvienas ranką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą