Darže ir bulvės,
Bet ir piktžolės užauga;
Tik vienas rauna
Jau nuo pavasario
Ir šeimininkė barasi,
Kad pajuoduoja panagės,
Visus takus užgožia
Naujos ataugos...
O žemė šypsosi
Žiūrėdama į saulę:
Kodėl gi mes
Neskirstome, kas priešas,
O kas draugas?
Visiems vietos užteks.
Kai rudenį bulvės užauga,
Pamiršta piktžoles
Ir sėdasi už stalo, valgo -
Žaliuoja vėl visa dirva...
Kas esame?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą