Iš kur tiek debesys
Turi tokių spalvų -
Nuo balto, pilko,
Net iki raudono?
Kaip nuotaka balta
Eina stebuklinguoju taku
Per dangų mėlyną,-
Tarsi prie mylimojo šono,
O pilka kasdienybė
Vis užtemdo jos akis,
Kol nusileidžia skraistė
Iki pažemės raudona.
Oi, mylimas kare
Ir niekad nesugrįš;
Mažų vaikų rauda,
Ilga našlystė
Taps balta galva
Prie debesėlio plono...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą