Pašokime šį vakarą;
Saulutės gintaro kulniukai
Brėžia žalią žemę,
Upelių muzika skardena
Iki mūsų paryčių,
O sukasi visi,
Ji irgi sukasi,
O mėnuo vejasi, vis vejasi
Tik vieną saulę
Ir tu neatsilik...
Pagrokime savo vamzdeliais,-
Jie tik iš karklo susukti,
Oi, smeigia širdį
Žvilgsnis tavo
Kaip saulės spindulys.
Papasakok, ką jutai,
Kai žemę pabučiavo saulė,-
Juk vakare prie jos arti.
Gal atgulė ant rankų,
Prisiglaudė miškų glėby...
Dabar į jūrą nusileido,
Vandenis pagrobė...
Ji – gintaro pily.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą