Pirmas gerumo grūdas,
Dirvoje pasėtas,
Grįžta varpų geltona gausa;
Geltonos jos ir pilamos
Tarsi iš saulės rėčio,-
Jis apvalus,
Supintas iš vytelių,
Kad nė vienas grūdas
Veltui nebyrėtų,
Tik su daina ir šypsena,
Sėjiko pėdoje – visa dirva.
Nukirto tėvas pradalgę,
Mama surišo pėdą,
Sesuo pastatė su broliu gubas;
Dabar sulauksime,
Kada suveš į klėtį
Ir bus jau duona kepama.
Mama tik perbraukia pirštu -
Ant kepalo kryželis,
Garuoja stalas šiluma...
Duok dieve, jums skalsos,
Mano vaikeliai,
Kad pjautuvas nebūtų
Jums skustuvo ašmeniu,
Tiktai balta pirma rieke...
Kad tilptų užrašyti -
LIETUVA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą