Laimingi, kurie sako“ačiū“,
Kurie vis nukelia kepurę
Prieš vyresnį, bet ir vaiką,-
Pirmas - ir pats toks būsi,
O antras - juo buvai toks.
Kiekvienas žodis stebuklingas:
Blogas blogį prišaukia,
O gerojo gražus likimas,-
Kaip sodo obelies ar kriaušės.
Todėl nuo seno žmonės skyrė
Blogas akis, kurios nužiūri,
Net iš pavydo varvančias...
Tik pagarba pasaulį gydo
Ir ne už ačiū laiko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą