Gyvenimas – tai maratonas,
Bet savo nuotolio vis nežinai,
Tiktai jauti jo spartą, įkvėpimą
Ir bėgi, bėgi, kad praneštum žinią,-
Dar gyvenu ir viskas man gerai.
Čia į kalnelį ir vėl nuokalnė,
Būna ir traumų, kartais suklumpi.
Žinai, sunkus bus finišas,
Bet perkirsta riba – vis nelauktai.
Lengviau, kai kitą mylime,-
Jaučia sroves, kas bėga iš paskos,
Atsigręžęs matai ir akis mylinčias,
Gal tik dažnai esi ir kaltas,
Kad bėgai per lėtai, pavėlavai.
Kas man, pro šalį bėgančiai, paduos
Tyro vandens dar atsigerti,-
Nors mažą gurkšnį –
Bus lengvesni keliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą