Nemiršta žmonės,
Kurie turi dainą,-
Ji – visos žemės
Tvarinys ir skundas,
Džiaugsmas ir žolės šaknis.
Tokia tvari,
Net ir sausras išlaiko,
Pražystanti pavasarį
Ir karštį tverianti,
Nemirštanti ir pūgoje
Mūsų vienintelė viltis -
Vis sėtis, neužmigti
Ir likti amžina
Gyvenimo tėkme.
-Aš amžinybėje ištversiu,-
Pasakė man gėlė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą