Vilioja dirbtina gėlė -
Dažnai ir neatskirsi,
O tik palietus pasakau,
Kad šitas – lyg džiūvėsis.
Vanduo – jau purškalas,
Dažytas, perdažytas...
O kur tie vaiskūs vakarai
Ir jų raudonos šviesos?
Naktis užgožia dieną,
Galiu įsivaizduoti rytą
Ir paparčio žiedą.
Dabar nauja erdvė -
Galiu laukus nupiešus
Juos nudažyti bet kokia spalva
Ir man jų pavydėsi.
Prisipažink, juk pavydėsi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą