Ištiesiau ranką -
Ateik, apkabinsiu
Ir be maldos,
Be vardo „Dievas“,-
Tu - mano liūdesys,
Aš dėl tavęs ir mirsiu,
Negarbindama nieko,
Tik žiūrėsiu į akis,
Kad būtų abiejų
Dar sąžinė rami...
Pagarbinsiu tėvų kapus,
Prie seserų ir brolių
Padėsiu baltus vainikus,-
Mano galva jau apšarmojo
Nuo skausmo ir aukų.
Kodėl gi tokį sunkų kelią
Renkasi žmogus -
Tiek randa aplink priešų
Nerasdamas draugų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą