Kiekvienas žodis,
Kiekviena gaida
Man turi gilią prasmę,-
Aš atėjau iš ten,
Kur jo svarba
Buvo tėvų rasta -
Beveik beraščių.
Bet jie mokėjo
Pasakų, dainų
Daugiau nei aš dabar
Ir kūrė,- tarsi bėrė
Tik savo žodžius
Po savo giminės
Gyvenimo medžiu,
Sumišusius tada
Su lenkiška šnekta...
Oi, Lietuva išliko amžinai
Gyvenimo manąja dalimi;
Rašau jų atminties
Didžiąja vis raide,-
Mano mažytis kraštas -
Kasdienė mano ašara.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą