Rūta, rūtelė,-
Ne veltui tokį vardą
Paskyrė motina,
Išeidama tenai,
Iš kur dabar gal stebi
Savo brangų angelą
Ir padeda žvilgsniu,
Kad būtų lengviau eiti...
Vanduo dažnai skandina,
Bet ir gelbsti
Nuo ašarų sūrių,
Kurių po vandeniu
Niekas nemato,-
Iš džiaugsmo byrančių,
Dėl nesėkmių retai.
Dabar visa ir Lietuva prigludo
Prie vieno tako,
Kuriuo eini į pergalę tvirtai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą