Vėjas laužia šakas;
Man gėda dėl tavęs,-
Gimtinė to nelaukė,
Kaip jis išsigimė staiga
Ir net žiemos nelaukė.
Senieji - jau papuvę,
Bet tiki dar dora,
Bet jie pirmieji virsta,
Veltui šaukia:
-O, tėviške mana,
Tokios audros nelaukėme.
Kas turi lakštų – lapų,
Tik tie ir susišaukia,
O tu buvai tik lapkritys,
Tokie tave ir lanko.
Taip išgirdau šį vakarą,
Kada Perkūnas trankėsi:
Nereikia talento
Nė jokio mokslo,
Gali tik nurašyti,
Ką tas, anas pasakė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą