Matai, kaip sukasi
Aplinkui saulė?
Ne, tai sukamės abu,-
Taip žmogiška mylėti,
Apdainuoti saulę,
Gyventi vieną kartą
Su tavuoju lūpose vardu.
Sako, nereikia prasitarti;
Ką myliu, tylomis šnabždu,
Kad niekas nematytų,
Kokios naktys tamsios,
Kada viena lieku.
Oi, mėnuo pabučiavo kartą,
Dabar netgi atsimenu,-
Dvi žvaigždės krito
Ir abi iš karto;
Išdegino akis,
Tamsu tamsu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą