Kokia graži Lietuvos žemė -
Čia kalba net akmuo,
Kaip Darius ir Girėnas
Skrido per Atlantą,
Kaip velnias jam pakišo koją,
Kada nešė ir bažnyčią versti,
Kaip jos bokštai kyšo,
Skambina varpai
Ir iš Rubikių ežero,
Kur Šventavartėje
Dar pasiliko amžinai
A. Vienuolio legendos,
Viltys ir svajonės,
Net maži vargai...
Čia žalios pušys šniokščia
Šilelyje ir ant kalnelio
Ir besiilsinčius
Dar šiandien kelia,
Kad pasidžiaugtume ir jų darbais.
Šventoji mano,
Čia žmonės ir dabar gyvena,
Gyvens čia mūsų ir vaikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą