Tu nežinai,
Kaip gera juoktis,
Kai kiti negirdi,
Galvoja, šiaip sau,
Kad juokina kiti,-
Už lango suopis skrenda,
Naguose neša pelę,
Rūkas brenda,-
Kaip mes per pievą,
Dūdavo, maži.
Dabar virš ežero
Štai kiras nardo;
Žuvelė, nors menka,
Bet sotus pusrytis
Ir juokiasi saulelė
Iš visų išdaigų...
Kodėl staiga
Nukrito ašara?
Kaip gera, kol nemato
To visi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą