Daug metų buvo pakirpti sparnai,
Po to vis trumpino ir trumpino,
Kol nusibodo tie spygliai,-
Nes badė kūną, skrydį sunkino...
Ir pakibau virš vandenų,
Virš medžių, siūlančių pavėsį,
Dabar jau niekas nepasiekia
Ir vėl atauga man sparnai,-
Galite juoktis, pabadyti pirštais,
Bet apkarpyti ir sugrūsti
Į džino butelį nesugebėsite.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą