Šiandieną laukiau
Nuo pat ankstaus ryto
Perkūnijos, lietaus.
Oi, lyja, jau nulijo,
Bet nieko ir neatsitiko:
Ir troba, o svarbiausia -
Mano tvartas liko,-
Ten sudėti visi,
Nereikalingi ūkyje,
Prasti daiktai...
Pasižiūrėjau į ganyklą -
Ten ganosi dabar
Kaimynų gyvuliai,
Kiek susitraukę nuo lietaus,
Nė vieno arklio,
Tiktai karvių ragai kyšo
Virš arkliadančių,
Usnių, kurios tokios dygios,-
Kaip mano buvę
Kai kurie draugai...
Bet laikas jau
Vaivorykštei nušvisti,
Kaip buvo neseniai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą