Aistros kaitra –
Neblėstanti ugnis,
Ji nepavaldi nei protui,
Netgi mūsų valiai;
Bandžiau ją nuskalauti
Ir gyvybės vandeny,
Šaltos versmės upelyje...
Tai netgi ir ne bučinys,-
Galiu bučiuoti saulę,
Jinai toli, labai toli,
Bet jauti šilumą ir karštį,
Jis - ne mano valioje...
Bandžiau vienu lašu
Kaip ašara užpilti,
Bet nuriedėjo į marias -
Nesibaigė jos kelias.
Dabar glaudžiu
Tik prie širdies
Mūsų aistros dalelę.
Ji - kibirkštis,
Ją saugau, saugokim abu -
Tai mūsų valioje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą