Koks mielas spindulys,
Kada jis paskutinis
Dar nužeria dangaus mėlynę,
Pribėga prie pat lango;
Atidarau krūtinę ir klausau,
Ką jis man kalba...
Tik iš širdies- į širdį,
Iš ausies - į ausį,-
Kaip paslaptį jau paskutinę
Žiemos saulėlydžio
Skaisčiausią atmintį
Surinko ir įsmigo...
Prisiglaudžiau prie stiklo -
Tuščios jau langinės
Ir snaigės nebešaltos,
Pavasario šilkai ploni
Tik mano žemę gaubia,
Raštais papuošė ir apkabino.
Dar vienas spindulys
Į mano trobą įsibrauna
Ir nuslenka žemyn -
Po kojomis erdvė...
Kaip tavo žvilgsnis sklando -
Paskutinis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą