Nubėgo upelis per pievą,
Šaknis su ledais iškedeno,
Pasruvo krantai ir purienos
Atsiklaupė prie pat berželio.
Daina upeliuko ramina,
Su ilgesiu žiemą palieka,-
Nebus tiek baltumo prie liepto
Į kitą jau laiko krantinę.
Susuko žilvitis šakelių,
Dar ievos kvapnų pumpurėlį,
Nupynė vainiką žibutės prie kelio
Ir pamiškę visą nubėrė.
Palinko kiek saulės galvelė,
Jai viską žemelė užkėlė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą