Moters laimė ir lemtis

Tu – moteris,-

Lengva tarytum plunksna,-

Ant vyro rankų

Tu-karalienė

Ir balta balandė,

Baltoji gulbė vandeny...

Skrendi, plauki,

Kol tavo jėgos leidžia,

Paskui save vaikus vedi

Ir kyli į padangę,

Tik jų vardu

Laurus skini...

Tu – motina;

Saulės apskritime

Tokia šviesi.

Kas vėl tave

Pakels ant rankų,

Kai atsigulsi ir ištirpsi

Tarsi lašas vandeny?..