Šiaurės melodijos

Ramios melodijos žiemos

Paglosto tarsi šaltis veidą,-

Jis dar neskrudintas kaitros,

Saulės ugny nedegintas...

Prie židinio šviesos

Melodijos užgrūdintos,

Tik sniego sūkurį

Vis atkartoja: „ oi“...

Šį garsą girdi rudenį,

Kai žilsta smilkiniai,

O gitara pati

Prie rankų limpa

Ir pasakoja snaigių likusias dienas;

Ilgesnės čia ir naktys,

Gražesnės juk tada

Šiaurės pašvaistės „oi“...

Balti berželiai

Būna šitame laike dar baltesni,

Kai šerkšnas juos papuošia,-

Lyg pusnyse užklimpę...

Melodija – sielos styga,

Tik žiemą taip suvirpa;

Šiaurės medeliuose

Gal pasislėpusi miško dvasia

Linguoja juos ir virkdo: „ oi“...